Sujungto Kvėpavimo Prietarai, Mitai ir Faktai

Pastarąjį dvidešimtmetį populiarėja įvairios saviugdos, savi-realizacijos, koučingo praktikos, tarp kurių įsipina ir kvėpavimas kaip vienas iš kertinių mūsų esaties palydovų šiame gyvenime. Kvėpavimas bene vienintelė organizmo funkcija, kurią galima valdyti sąmoningai. Gal dėl to kvėpavimas ir laikomas viena iš efektyvesnių priemonių darbui su savo mintimis, emocijomis, įpročiais, siekiant sumažinti stresą ir t.t. Per kvėpavimą galima įtakoti ne tik mintis, bet ir įvairius fiziologinius ir biocheminius procesus. Yra įvairų kvėpavimo praktikų: nuo įvairiausių pranajamų iki wim-hof metodo, sufijų kvėpavimų, sujungto kvėpavimo (holotropic, rebirthing… ) ir t.t. . Pastarasis – sujungtas kvėpavimas ir jo atmainos – Lietuvoje kasmet įgauna vis daugiau šalininkų. Kaip ir kiekvienam judėjimui, reiškiniui populiarėjant atsiranda kritikų ir šalininkų, o metodai apipinami įvairiais mitais, legendomis, prietarais ir nuomonėmis.

Noriu pasidalinti savo požiūriu į keletą klausimų, kurie karts nuo karto nuskamba iš žmonių, praktikuojančių ir besidominčių kvėpavimo praktikomis.

Visos mintys ir faktai yra atviri konstruktyviai kritikai ir konstruktyviems pasiūlymams, šis trumpas postas gali įnešti daugiau aiškumo, tačiau tai nėra detalus fiziologijos ir sujungto kvėpavimo praktikų aprašymas ir analizė.

Ar sujungtas kvėpavimas yra taisyklingas kvėpavimas?

Ne, tai nėra taisyklingas kvėpavimas, bet… . Tai kvėpavimo būdas, kuriuo kvėpuojama tik kvėpavimo seanso metu (rebirthing). Sujungtas kvėpavimas turi keletą variacijų, ir įtakoja kvėpavimo funkcijos ir kvėpavimo aparato atstatymą, išlaisvina iš kvėpavimo šablonų. Dėl netinkamų kvėpavimo įpročių, streso ir gyvenimo būdo daug žmonių turi kai kurias “užšalusias”, nenaudojamas arba įtemptas kvėpavimo raumenų grupes. Vienos taisyklingos kvėpavimo formulės nėra – kvėpavimas turi būti lankstus ir gebėti prisitaikyti prie įvairų situacijų. Tačiau kartais taip nutinka, kad žmogus ir jo kvėpavimas “įkrenta” į tam tikras būsenas ilgam laikui ir tai tampa patologija. Pavyzdžiui, laimingam žmogui kur kas lengviau kvėpuoti giliai ar padaryti keletą sąmoningų atodūsių, negu tam, kuris susiduria su depresijos požymiais.

Ar yra mokslinių tyrimų, kurie įrodo sujungto kvėpavimo (rebirthing/rebefing) naudą/žalą?

Yra begalė tyrimų, kurie stebėjo kvėpavimo įtaką organizmo fiziologijai ir biochemijai, tačiau norėčiau išskirti tris grupes tyrimų, kurie šitame kontekste atrodo įdomūs: fiziologiniai/biocheminiai, neurologiniai ir psichologiniai tyrimai.

Kaip sujungto kvėpavimo praktikos veikia organizmo fiziologiją/biochemiją ?

Daug fiziologinių/biochemijų tyrimų nagrinėja hiperventiliaciją, ir šie tyrimai yra klaidingai susiejami su rebirthing ir holotropiniu kvėpavimu. Pats sujungtas kvėpavimas gali turėti daug parametrų, tokių kaip dažnis, gylis, akcentas (įkvėpimas vs iškvėpimas), atsipalaidavimas, kontekstas kuriame vyksta kvėpavimas, kvėpavimo trukmė ir t.t. Daugelis tyrimų nėra tinkami vertinti sujungto kvėpavimo praktikas iš hiperventiliacijos perspektyvos, nes daugeliu atveju tai neatitinka kvėpavimo seanso trukmės, nėra aiškus kvėpavimo šablonas ir nėra aiškus kontekstas, kuris yra svarbus šioms praktikoms. Tačiau yra vieningai sutinkama, kad sujungtu būdu kvėpuojant nervų sistemoje mažėja įsisavinamas deguonies kiekis ir mažėja CO2 lygis kraujyje, padidėja kraujo šarmingumas.

Jei teko susidurti su tyrimais, kurie tiria holotropinį / reberthing kvėpavimą fiziologiniame ir biocheminiame kontekste, būtinai pasidalinkite.

Kaip sujungto kvėpavimo praktikos veikia NeurologiNES sistemAs ?

Šiuose tyrimuose artimiausiu metu laukiamas didelis proveržis, kad galima būtų atsakyti, kaip veikia žmogaus smegenys, kaip aktyvuojasi prisiminimai, kaip ir kas iš atminties iškelia emocijas ir išgyvenimus, kaip jie integruojasi, kaip yra paleidžiamos emocijos, dėl ko nunyksta ir susidaro naujos neuroninės jungtys. Didelis iššūkis yra tame, kad kiekvieno žmogaus atminties žemėlapis šiek tiek skiriasi, ir vertinti vykstančius neurologinius procesus sudėtinga. Egzistuoja keletas prielaidų, kad dėl sumažėjusio deguonies kiekio seanso metu aktyvuojasi kankorėžinė liauka ir smegenyse išsiskiria įvairūs hormonai kurie įtakoja sesijos procesus. Taikant kitą kvėpavimo metodą, pranajamą, jogai sulėtina savo kvėpavimą, naudoja pauzes, kas taip pat sumažina prieinamą deguonies kiekį smegenims, tačiau padidiną CO2. Po pranajamos dažnai atliekama 3-čios akies aktyvavimo meditacija, kai koncentruojamasi į sritį ties kankorėžine liauka, kas irgi skatina tam tikrų hormonų išsiskyrimą. Lėtas kvėpavimas arba su ilgesnėmis pauzėmis rūgština kraujotaką, sujungtas gilesnis kvėpavimas šarmina kraujotaką, tačiau organizmas greitai sugeba atstatyti šarmingumą ir pH pusiausvyra ir po kvėpavimo sesijos greitai atsistato. Manoma, kad padidėjęs pH yra viena iš priežasčių kuri aktyvuoja reakcijas į stresą ir traumuojančius prisiminimus. Tai stimuliuoja limbinę smegenų dalį kuri atsakinga už išlikimo instinktus ir emocijas. Jei ši limbinė smegenų dalis patiki, kad yra didelis pavojus ir tarkime limbinės smegenys supranta situacija kaip yra kaip mirties ir gyvybės klausimas, tačiau sesijos metu to nepaisoma ir procesas tęsiamas, nes iš tiesų pavojaus nėra, tokia situacija gali perprogramuoti instinktus, kurie pagrįsti baime ir išlikimu. Tai įgalina labiau susidoroti su baime, stresu, netikrumu, padeda išsivaduoti iš socialinio sąlygotumo ir užprogramavimo, kuris paprastai pagrįstas baime ir išlikimu.

Ar yra žinoma, koks sujungto kvėpavimo praktikų psichologinis poveikis?

Dauguma psichologinių tyrimų yra empiriniai, t.y. atliekami bandymai ir rezultatai apdorojami statistiniais metodais, taikant įvairias pokyčių vertinimo metodikas. Kalbant apie sujungto kvėpavimo praktikas, daugiausiai psichologinių tyrimų dėmesio susilaukė holotropinis kvėpavimas. Tikriausiai nieko nuostabaus, kad psichologijos dėmesio centre atsidūrė šis metodas, kuris buvo sukurtas kaip alternatyvus terapijos metodas.

Keletas holotropinio kvėpavimo tyrimų:

Holotropic Breathwork: the potential role of a prolonged, voluntary hyperventilation procedure as an adjunct to psychotherapy.

Measure of Significance of Holotropic Breathwork in the Development of Self-Awareness

Effects of Holotropic Breathwork in Personal Orientation, Levels of Distress, Meaning of Life and Death Anxiety in the Context of a Weeklong Workshop: A Pilot Study

Measure of Significance of Holotropic Breathwork in the Development of Self-Awareness

The Effect of Holotropic Breathwork on Personality

A Clinical Report of Holotropic Breathwork in 11,000 Psychiatric Inpatients in a Community Hospital Setting

Keletas išvardintų tyrimų ir stebėjimų įvardina šį kvėpavimo metodą kaip turintį pozityvų potencialą.

Jei teko susidurti su ilgalaikiais stebėjimai ir tyrimais, kurie kalba apie sujungto kvėpavimo praktikų poveikį ir rezultatus pasidalinkite.

Delfinai, vieni iš labiausiai emocionaliai išsivysčiusių gyvūnų

Kodėl “dvasiniai kritikai” teigia, kad sujungto kvėpavimo, rebefingo praktikos yra pavojingos?

Kiekviena praktika gali būti ir kurianti, ir griaunanti – priklauso, kokio mokytojo rankose ta praktika atgyja, kokiais tikslais ji naudojama. Jei mokytojo ar instruktoriaus pirminiai tikslai yra asmeniniai, tuomet kilnioms praktikoms gresia pavojus. Sujungto kvėpavimo technikos tapo plačiai prieinamos, o ši praktika paprastai nėra kasdieninė, ir jos dažną praktikavimą ir praktikavimą su kitais metodais reikia vertinti atsargiai ir atskirai kiekvieną atvejį.

Kokiu dažniu galima praktikuoti rebefingą? Tai labai individualu. Kartais žmonėms užtenka vieno karto, per tą kartą jie randa atsakymą ar išsprendžią kokią nors išsikeltą problemą ir viskas, jiems daugiau nebereikia. Kartais žmonėms po užsiėmimo yra daugiau turinio integracijai – savaitei ar mėnesiui. Optimalus ir saugus laikas yra kas savaitę arba kas dvi. Jei per sesiją vyko stiprūs transformaciniai pokyčiai, savaitė yra tas laikas, per kurį tie pokyčiai susiintegruoja į aplinką (jei aplinka įtakoja stipriai, pokyčius integruoti sunkiau). Dalyvaujant dažnesnių užsiėmimų serijoje, reikia skirti daugiau laiko ir dėmesio integracijai ir saugiai integracijos aplinkai. Integracija – svarbi viso proceso dalis, tai kaip langas, kurio metu suvokiamas ir užtvirtinamas sesijos patyrimas.

Ar sesijų metu patirti išgyvenimai tikri, ar tik iliuzijos? Tai gali būti prisiminimai, įžvalgos, patirti išgyvenimai (nuo asmeninių iki visatos realizacijos), taip pat tai gali būti ir iliuzijos. Patyrimai gali turėti tam tikrus dėsningumus, tačiau patyrimo išvados ir interpretacijos ir kaip žmogus taikys tai savo kasdienybėje priklauso nuo to, kam yra pasiruošęs pats dalyvis. Kartais sesijos turinys būna ir tuščias. Mokytojo/Instruktoriaus tikslas – dalyviui ar mokiniui padėti pasiruošti patyrimui, suteikti moralinį kontekstą, o atsakymus suranda pats dalyvis.

Dažnai dvasiniai teisuoliai ir šventieji kritikai iškelia klausimą: Ar tai nėra svaiginimosi būdas, kuris sukelia priklausomybę? Tiesa, kad pirmosiose sesijose būna daugiausiai vidinės dramos ir netikėtumo. Jei sesijos dalyvis yra piktnaudžiavęs psichotropinėmis medžiagomis, tikėtina, kad pirmosios sesijos turės psichotropinę patirtį, tačiau su kiekviena sesija patyrimai tampa vis švaresni ir švaresni, o psichotropinės ar medikamentinės patirtys “išsivalo” ir dingsta, tuo pačiu mažėja ir įvairių prisirišimų. Tikslas yra švari sąmoninga kvėpavimo sesija, kurios nepertraukia ir nebetrikdo vidinės dramos, emocijos ir mintys.

Ar tai dvasinė, religinė praktika? Ne, sujungtas kvėpavimas ir jo atmainos nėra religinė praktika. Daug kas linkęs šią praktiką susieti su traumuojančių patyrimų išgijimu ir sąmoningumo didėjimu, sąmonės plėtimusi. “Dvasingumas” yra labai plati ir interpretacijoms imli sąvoka, po dvasingumo priedanga vyko daug religinių karų. Šios praktikos sieti su dvasingumu nereikėtų. Vien tik saviugdos praktikų praktikavimas dvasingumo negarantuoja. Dvasingumas daugiau susijęs su moralinių principų laikymusi (prieš save ir kitus), tai yra skatinama užsiimant šiomis praktikomis, nes daugelio sunkumų šaknys yra moralinių principų nesilaikymo kilmės, jogos tradicijoje tai yra realizuota jama ir nijama principais. Dažnai mokytojai šią techniką efektyviai panaudoja, kai mokiniai jaučiasi “užstrigę” savo gyvenime ar dvasiniame kelyje.

Ar erdvė šiai praktikai svarbi? Vienas iš šios praktikos reikalavimų yra saugi mylinti erdvė ir pasitikėjimas vedančiuoju, pagarba kiekvieno žmogaus privačiai erdvei ir, žinoma, švarus oras. Kartas nuo karto pasigirsta interpretacijos, kad jei po sesijos blogas jausmas, neva dėl to kad pas praktikuotoją pateko kažkieno atsilaisvinusi bloga energija. Dažniausia to priežastis netinkamoje proceso fazėje užbaigta kvėpavimo sesija, o tai yra individualus procesas susijęs su asmeniniu procesu, o ne su išoriniais veiksniais. Pas kiekviena žmogų procesai yra saviti ir pas vienus jie trunka ilgiau, pas kitus trumpiau. Nepatyrusiems grupinių sesijų vedantiesiems kartas nuo karto gali nutikti, kad individualūs procesais pas dalyvius baigiasi skirtingu metu, o ilgesniam sesijos užbaigimui nėra laiko. Tinkamai neužsibaigusi sesija gali sukelti tam tikrą diskomfortą. Gerai, kai sesijos atliekamos aplinkoje, kuri neįpareigoja skubėti ir sesija nėra griežtai apribota laike, pavyzdžiui, tam ideali aplinka – savaitgalis kur nors už miesto, kur laikas ir erdvė nei dalyvių, nei vedėjo nevaržo.

Ar žmonių kiekis per sesiją turi būti ribotas? Taip, tačiau pats vedantysis sprendžia, kiek žmonių jis gali suvaldyti, koks jo vedimo stilius ir gebėjimai. Kitas svarbus klausimas, kaip jaučiasi lankytojai. Svarbu, kad asmeninė erdvė būtų laisva bent po ~0,5 metro į abi puses, daugiau erdvės geriau, bet pernelyg dideli atstumai gali sumažinti grupės efektą. Pasitaiko atvejų, kad lankytojai baiminasi, kad susiterš jų auros. Toks požiūris gali būti įtakotas įsitikinimo, kad paleidžiamos blogos emocijos ir jų energija pasklinda ore. Teisingesnis pasakymas, kad emocijos niekur neišeina, o jos tiesiog transformuojasi, pavyzdžiui: pyktis gali transformuotis į ryžtingumą; gėdos jausmas paprastai būna klaidingos prielaidos apie save – suvokus tas klaidingas prielaidas tas jausmas tiesiog pavirsta meile sau. Energija niekur nedingsta, ji tik keičia savo formą ir vibraciją, ir tai ją įgalina energiją lengviau tekėti per kūną.

Pasidalinkite savo nuomone ir klausimais komentaruose.

Jei pastebėjote klaidą, praneškite pažymėdami tekstą ir spausdami Ctrl+Enter.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *