Kapituliacija Ar Savirealizacija

Įdomu kokia mintis slepiasi ir ką turėjo omeny pats Jonas Mekas savo viename  laiške iš knygos “Laiškai iš Niekur”, kuriuo dalinuosi žemiau. Autoriaus pamąstymas man surezonavo ir tikriausiai kiekvienas gali atrasti savo susišaukimą ir artumą per savo prizmę. Arba ne kiekvienas… Juk ne viskas turi rezonuoti ir kiekvienas galime turėti savo simpatijų ar antipatijų.

Tiems, kas su kvėpavimu ir meditacija susidūrę mažiau – mano paralelė gali pasirodyti netikėta, o gal ir keista. Kvėpavimas, kvėpavimo pratimai, kvėpavimo sesija – atrodo, kas čia tokio ir daugelis pasakytų – “Kvėpuoju visą gyvenimą ir nesiskundžiu, kam švaistyti laiką dar kažkokiems kvėpavimo pratimams?”. Kalbėti apie kvėpavimą tik kaip kvėpavimo pratimus, tai tolygu kaip kalbėti apie aisbergo viršūnę, styrančią virš vandenyno, ir ignoruoti jo likusią paslėptą dalį po vandeniu, o ji paprastai žymiai didesnė ir didingesnė dalis nei ta, kuri matoma.   

Jei likti tik ties aisbergo viršūne kalbant apie kvėpavimą, tai reikštų apsiriboti tik ties  fizine treniruote ir ties mūsų racionaliu protu. Kur kas įdomiau tai, kas vyksta po vandeniu – ten galima susitikti ir susiremti su savo EGO, paleisti tai, kas nepriklauso Tau, pamatyti tai, kas yra primeta iš išorės, pamatyti savo vidinę dramą, susitikti su savo baimėmis, susitikti su Tyla, priartėti prie vidinio žinojimo,  pajausti (ne)būties akimirką – tačiau, kad visą tai patirti kažkuri mūsų dalis turi KAPITULIUOTI… 

Tip of the Wasteberg
Paveikslėlio šaltinis https://zerowasteguy.com/wasteberg/

Jono Meko Laiškas iš Niekur 

“Gyvenimas eina toliau. Lėtai. Eina savaime. Nedaug tereikia: obuolio, duonos, dešros ir sūrio. Po teisybei, nenusimanau nieko apie nieką. Mes per daug nusimanome, per daug dedamės, kad mes viską žinom. Bet mes nieko nežinom.. Bet kažkur giliai giliai mes viską žinom… O šitoj plotmėj, kurioj mes dirbam ir norim pasaulį valdyti bei tvarkyti, mes nežinom nieko. Kažkodėl mes nenaudojame to žinojimo, kuris yra labai giliai ir yra Viskas. 
Mes nenorim gyvent, dirbt, tvarkyt, planuot iš vidaus. Visi mūsų planai kyla iš to paviršiaus, kur mes norim tik kontroliuot. O tai yra blogai. Nereikia norėt nieko kontroliuot. Palikim viską ramybėj. Tegul viskas vystosi savaime. 
Planai, planai yra toks jau blogas išgalvojimas – planuot, viską suplanuot. Viskas, kas yra planuojama, dažniausiai pasibaigia blogai, nes tai ateina iš mūsų paviršutinio planavimo, neateina savaime iš giliai. Už kiekvieno plano paprastai būna šautuvas arba tankas, nes planus reikia įvykdyt, nesipriešint… Nes mano planas yra geras. Už kiekvieno plano yra šautuvas, tankas arba atominė bomba. 

Jonas Mekas. COURTESY MUSEUM WIESBADEN
Paveikslėlio šaltinis – http://www.artnews.com/2016/06/16/im-like-an-anthropologist-dinner-with-film-legend-jonas-mekas-during-his-first-ever-trip-to-basel/


Aš gyvenu be planų. Per daug planavimo, per daug žinojimo. Mes labai jau tikri, labai jau tikri. Bet užmirškim, pagyvenkim kokį dešimtmetį be žinojimo, ne-tikrybėje. Pasiduokim intuicijai, įsiklausykim, bandykim įsiklausyti, mes jau pamiršom įsiklausyti. Jau nebemokam savęs įsiklausyti. 
Per daug triukšmo aplinkui. Kai esi išsiblaškęs paviršiuje, negali nuskęst į savo vidų ir įsiklausyt. Tada reikia vėl išmokt įsiklausyt. O kaip tai padaryt? Nežinau. Reikia norėt. Kai norėsi, tai kas nors įvyks. Reikia išmokt kapituliuot.
Nelengva kapituliuot. Mes visada norim būti ant viršaus, valdyt, būt valdžioj. O čia reikia kapituliuot. Išmok kapituliuot. Pasiduok. Kad vėl pradėtum iš naujo. Iš niekur. Į niekur. Aš dar nesu visai kapituliavęs. Mokausi. Bandau. Kas dieną. Aš tik pakeliui. Iš kažkur į kažkur. Pakeliui. Ir aš nieko nežinau apie Nieką. Taip, kaip ir šitie laiškai Niekur. Niekur ir Visur yra visai tas pats.”

Jei pastebėjote klaidą, praneškite pažymėdami tekstą ir spausdami Ctrl+Enter.

One Reply to “Kapituliacija Ar Savirealizacija”

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *