Kelionė Garsu Į Asmeninę Vidinę Erdvę Ir Taiką

Kviečiame pasinaudoti neeilinė proga ir pamatyti / išgirsti vieno iš garsiausių pasaulyje Dhrupado muzikos meistrų koncertą.
Pandit Ritwik Sanyal (Indija) kartu su perkusijos virtuozu Federico Sanesi (Italija) Lietuvoje svečiuojasi pirmą kartą ir pristatys mums kažką labai ypatingo iš tradicinės Indijos klasikinės muzikos, autentiško Dhrupad žanro repertuaro!

Daugiau informacijos koncerto puslapyje.

Dhrupadas – muzika, panaši į grigališką choralą ar J.S. Bacho kūrybą. Tai laiko ribas peržegianti šventyklų muzika, kuri pasižymi meditatyvia struktūra ir vystymu, kartu yra labai dinamiška ir žaisminga, pilna improvizacijos ir poetiškos muzikinės kalbos.

Dhdurpadas – seniausia tradicinė Indijos klasikinė vokalinė muzika, atkeliavusi iš šventyklų ir skambėjusi rūmuose. Ši muzika yra gili kelionė garsu į asmeninę vidinę erdvę ir taiką, pakylėjanti į aukštesnį sąmoningumo lygmenį.
Indijos klasikinės muzikos sistema yra pasiekusi profesionalumo ir subtilumo aukštumas tiek melodine tiek ritmine prasme ir įkvepia daug vakarietiškos muzikos kompozitorių, jazz ir pasaulio muzikos atlikėjus (Terry Riley, John Coltrane ir t.t.).
Indijos klasikinė muzika remiasi rāga – derminių-melodinių modelių sistema. Pažodžiui rāga reiškia spalvą, atspalvį, jausmą, aistrą, taip pat muzikinę improvizaciją ir kompoziciją. Bet kuri iš rāgų – tai viena iš gausybės Indų muzikoje naudojamų dermių ir melodinių modelių. Kiekviena jų turi išskirtinių bruožų: turi savitą skambesį ir tik jai būdingą nuotaiką, jos atlikimas siejamas su tam tikru paros metu ar metų laiku.

PAKLAUSYMUI
https://vimeo.com/304396033
https://soundcloud.com/chandanam/sanyal-ji-and-gianni-ricchizzi-w-mohanshyam-sharma-rageshree-live-saraswati-house-2018/s-cYelw
https://soundcloud.com/chandanam/pt-ritwik-sanyal-01-raag-tilak-kamod/s-2OqHN

ATLIKĖJAI

Pandit Ritwik Sanyal – vokalas
Federico Sanesi – Pakhavaj perkusija
Simona Chalikovaitė – tanpura
Anatolijus Lomonosovas – tanpura
Justina Kaminskaitė – tanpura

PANDIT RITWIK SANYAL
Pandit Ritwik Sanyal (g. 1953) yra vienas iš garsiausių pasualyje Indijos vokalistų, atliekantis senąją Dhrupado stiliaus muziką. Jis yra vokalistas, kompozitorius ir muzikologas, vokalo profesorius ir filosofas, kilęs iš Varanasio ir dėstantis atlikimo meną Varanasio Hindų universitete. Pandit Ritwik Sanyal dėl labai artimų ryšių su savo mokytojais: Zia Fariduddin Dagar ir Zia Mohiuddin Dagar, yra įpareigotas tęsti ir skleisti autentišką Dagar šeimos Dhrupado muzikos tradiciją visame pasaulyje. Per pastaruosius 40 metų jis plačiai ir intensyviai kocertavo, prisidėdamas prie Dhrupado žanro atgaivinimo bei populiarinimo Indijoje ir už jos ribų. Yra koncertavęs apie penkiasdešimtyje šalių. Profesoriaus veikla apima žymiausiose koncertinėse scenose vykstančius koncertus ir įvairių muzikinių įstaigų organizuojamus seminarus. Pandito Ritwik Sanyal seminarus ir koncertinius pasirodymus yra surengę per 600 įvairių koncertinių įstaigų ir organizacijų.

FEDERICO SANESI
Gimė 1963 m. Pradėjo studijuoti mušamuosius instrumentus nuo vaikystės su meistrais Italo Savoia,
Enrico Lucchini ir vėliau su maestro David Searcy Milano muzikos mokykloje “Civica Scuola di Musica”.
Nuo 1981 jis pradėjo studijuoti indiško perkusinio instrumento – tabla grojimą su meistru Pandit Sankha Chatterjee (Rabindra Bharati University and I.I.M.C in Berlin and Venice). Tuo metu jis buvo vienas iš pirmųjų vakaričių studentų studijavusių tablos grojimą. Federico muzikiniai darbai apima skirtingų kultūrų ir tų kultūrų simbolių integraciją, muzikinį teatrą, šokio pasirodymus, kino filmus, vaizduojamąjį meną ir poeziją. Kartu su viso pasaulio muzikantais jis koncertavo Europoje, Afrikoje, Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje.
Nuo 2001 metų dėsto perkusinį instrumentą – Tabla “A. Pedrollo” koncervatorijoje, Tradizioni Musicali Extraeuropee ad indirizzo Indologico fakultete Vicenzoje (Italija).Taip pat jis dėstė Alesandrijos, Milano, Padujos, Kaljario, Parmos, Brešos taip pat ir daugelio kitų miestų konservatorijose. 2012 metais kartu su Ustad Shujaat Khan gavo “Global Indian Music Awards 2012 (GIMA)” apdovanojimą už geriausią Hindustani klasikinės instrumentinės muzikos albumą – “Dil”.

Jei sudomino koncertas daugiau informacijos galima rasti čia

Dhurpad Balso dirbtuvės

Balandžio 18, 20 dieną (2019) vyks Šiaurės Indijos klasikinės muzikos balso dirbtuvės su kompozitoriumi, filosofu, vokalo meistru ir Banaras Hindu universiteto profesoriumi Ritwik Sanyal (Indija). Jis yra vienas iš garsiausių pasaulyje Dhrupado muzikos meistrų ir mokytojų ir Lietuvoje svečiuojasi pirmą kartą.

Dirbtuvės skirtos visiems, norintiems atverti ir plačiau pažinti savo autentišką balsą, taip pat ir tiems, kurie nori pažinti ir patirti Indijos klasikinės muzikos žanro “Dhrupad” gelmes ir esmę. Išankstinis muzikinis pasiruošimas nėra būtinas.

Dhurpadas – seniausia tradicinė Indijos klasikinė vokalinė muzika, atkeliavusi iš šventyklų ir skambėjusi rūmuose. Ši muzika yra gili kelionė garsu į asmeninę vidinę erdvę ir taiką, pakylėjanti į aukštesnį sąmoningumo lygmenį. Indijos klasikinės muzikos sistema yra pasiekusi profesionalumo ir subtilumo aukštumas tiek melodine tiek ritmine prasme ir įkvepia daug vakarietiškos muzikos kompozitorių, jazz ir pasaulio muzikos atlikėju. (Terry Riley, John Coltrane ir t.t.)

Indijos klasikinė muzika remiasi rāga – derminių-melodinių modelių sistema. Pažodžiui rāga reiškia spalvą, atspalvį, jausmą, aistrą, taip pat muzikinę improvizaciją ir kompoziciją. Bet kuri iš rāgų – tai viena iš gausybės Indų muzikoje naudojamų dermių ir melodinių modelių. Kiekviena jų turi išskirtinių bruožų: turi savitą skambesį ir tik jai būdingą nuotaiką, jos atlikimas siejamas su tam tikru paros metu ar metų laiku.

Jei susidomėjai ir nori sudalyvauti spausk šią nuorodą.

Kapituliacija Ar Savirealizacija

Įdomu kokia mintis slepiasi ir ką turėjo omeny pats Jonas Mekas savo viename  laiške iš knygos “Laiškai iš Niekur”, kuriuo dalinuosi žemiau. Autoriaus pamąstymas man surezonavo ir tikriausiai kiekvienas gali atrasti savo susišaukimą ir artumą per savo prizmę. Arba ne kiekvienas… Juk ne viskas turi rezonuoti ir kiekvienas galime turėti savo simpatijų ar antipatijų.

Tiems, kas su kvėpavimu ir meditacija susidūrę mažiau – mano paralelė gali pasirodyti netikėta, o gal ir keista. Kvėpavimas, kvėpavimo pratimai, kvėpavimo sesija – atrodo, kas čia tokio ir daugelis pasakytų – “Kvėpuoju visą gyvenimą ir nesiskundžiu, kam švaistyti laiką dar kažkokiems kvėpavimo pratimams?”. Kalbėti apie kvėpavimą tik kaip kvėpavimo pratimus, tai tolygu kaip kalbėti apie aisbergo viršūnę, styrančią virš vandenyno, ir ignoruoti jo likusią paslėptą dalį po vandeniu, o ji paprastai žymiai didesnė ir didingesnė dalis nei ta, kuri matoma.   

Jei likti tik ties aisbergo viršūne kalbant apie kvėpavimą, tai reikštų apsiriboti tik ties  fizine treniruote ir ties mūsų racionaliu protu. Kur kas įdomiau tai, kas vyksta po vandeniu – ten galima susitikti ir susiremti su savo EGO, paleisti tai, kas nepriklauso Tau, pamatyti tai, kas yra primeta iš išorės, pamatyti savo vidinę dramą, susitikti su savo baimėmis, susitikti su Tyla, priartėti prie vidinio žinojimo,  pajausti (ne)būties akimirką – tačiau, kad visą tai patirti kažkuri mūsų dalis turi KAPITULIUOTI… 

Tip of the Wasteberg
Paveikslėlio šaltinis https://zerowasteguy.com/wasteberg/

Jono Meko Laiškas iš Niekur 

“Gyvenimas eina toliau. Lėtai. Eina savaime. Nedaug tereikia: obuolio, duonos, dešros ir sūrio. Po teisybei, nenusimanau nieko apie nieką. Mes per daug nusimanome, per daug dedamės, kad mes viską žinom. Bet mes nieko nežinom.. Bet kažkur giliai giliai mes viską žinom… O šitoj plotmėj, kurioj mes dirbam ir norim pasaulį valdyti bei tvarkyti, mes nežinom nieko. Kažkodėl mes nenaudojame to žinojimo, kuris yra labai giliai ir yra Viskas. 
Mes nenorim gyvent, dirbt, tvarkyt, planuot iš vidaus. Visi mūsų planai kyla iš to paviršiaus, kur mes norim tik kontroliuot. O tai yra blogai. Nereikia norėt nieko kontroliuot. Palikim viską ramybėj. Tegul viskas vystosi savaime. 
Planai, planai yra toks jau blogas išgalvojimas – planuot, viską suplanuot. Viskas, kas yra planuojama, dažniausiai pasibaigia blogai, nes tai ateina iš mūsų paviršutinio planavimo, neateina savaime iš giliai. Už kiekvieno plano paprastai būna šautuvas arba tankas, nes planus reikia įvykdyt, nesipriešint… Nes mano planas yra geras. Už kiekvieno plano yra šautuvas, tankas arba atominė bomba. 

Jonas Mekas. COURTESY MUSEUM WIESBADEN
Paveikslėlio šaltinis – http://www.artnews.com/2016/06/16/im-like-an-anthropologist-dinner-with-film-legend-jonas-mekas-during-his-first-ever-trip-to-basel/


Aš gyvenu be planų. Per daug planavimo, per daug žinojimo. Mes labai jau tikri, labai jau tikri. Bet užmirškim, pagyvenkim kokį dešimtmetį be žinojimo, ne-tikrybėje. Pasiduokim intuicijai, įsiklausykim, bandykim įsiklausyti, mes jau pamiršom įsiklausyti. Jau nebemokam savęs įsiklausyti. 
Per daug triukšmo aplinkui. Kai esi išsiblaškęs paviršiuje, negali nuskęst į savo vidų ir įsiklausyt. Tada reikia vėl išmokt įsiklausyt. O kaip tai padaryt? Nežinau. Reikia norėt. Kai norėsi, tai kas nors įvyks. Reikia išmokt kapituliuot.
Nelengva kapituliuot. Mes visada norim būti ant viršaus, valdyt, būt valdžioj. O čia reikia kapituliuot. Išmok kapituliuot. Pasiduok. Kad vėl pradėtum iš naujo. Iš niekur. Į niekur. Aš dar nesu visai kapituliavęs. Mokausi. Bandau. Kas dieną. Aš tik pakeliui. Iš kažkur į kažkur. Pakeliui. Ir aš nieko nežinau apie Nieką. Taip, kaip ir šitie laiškai Niekur. Niekur ir Visur yra visai tas pats.”