Kvėpavimas

Kvėpavimas

Kvėpavimas – nenutrūkstantis biologinis procesas, kurio metu kvėpavimo organai ir kvėpavimo takai dalyvauja deguonies įsisavinime ir anglies dioksido pašalinime. Organizmas deguonį nuolat gauna iš aplinkos.

Žinduolių kvėpavimas

Žinduolių kvėpavimas susideda iš kelių etapų:

  • Plaučių vėdinimas (ventiliacija), arba išorinis kvėpavimas – įkvepiamas oras patenka į alveoles;
  • Dujų apykaita plaučių alveolėse – deguonis dėl parcialinių slėgių skirtumo difuziškai iš alveolių patenka į kraują, o anglies dioksidas – iš kraujo į alveoles;
  • Deguonies pernaša – deguonis kraujyje iš plaučių kraujagyslių su krauju keliauja į kapiliarus audiniuose, o anglies dioksidas – iš audinių kapiliarų į plaučių kraujagysles;
  • Dujų apykaita kapiliaruose tarp kraujo ir audinių;
  • Vidinis, arba audinių kvėpavimas – deguonis panaudojamas deguoninei energijos gavybai mitochondrijose, susidaro anglies dioksidas.

Vidutiniškai žmogus įkvepia 16-20 kartų per minutę. Moterys kvėpuoja dažniau, vyrai rečiau. Žmogui miegant kvėpavimas sulėtėja iki 12 kartų per minutę. Tačiau dėl fizinio krūvio kvėpavimas padažnėja iki 60 kartų per minutę. Taip pat padažnėja aukštikalnėse, susijaudinus ar išsigandus.

Kvėpavimų įvairovė

Kiti organizmai kvėpuoja kitaip, tai priklauso nuo nuo jų gyvenamosios aplinkos ir kūno sandaros.
Paukščių kvėpavimas ypatingas tuo, kad jų plaučių sandara ne alveolinė, o parabronchinė, skrisdami jie naudoja dvigubą kvėpavimą, kuriame svarbūs oro maišai.
Suaugę sausumos varliagyviai kvėpuoja plaučiais (jų plaučių vėdinimo mechanizmas kitoks, negu žinduolių) ir oda. Vandeniniai varliagyviai ir varliagyvių lervos kvėpuoja žiaunomis ir oda.
Žuvys kvėpuoja žiaunomis. Jų žiaunos vėdinamos dviem būdais. Taraninis kvėpavimas – žuvis plaukia išsižiojusi, ir vanduo teka per burną ir žiaunų lapelius, aprūpindamas deguonimi. Kai kurios jūrų žuvys (tunai, skumbrės) kvėpuoja tik šiuo būdu. Nejudančios ar lėtai judančios žuvys KVĖpuojančiai DūSta žiaunų dangtelių judesiais įsiurbdamos vandenį pro burnos angą į burnos ertmę, o po to suspausdamos dangtelius ir išvarydamos vandenį pro žiaunų plyšius. Kremzlinių žuvų (ryklių ir kt.) žiaunų vėdinimo mechanizmas kitoks, nes jos neturi žiaunų dangtelių.
Vabzdžiai kvėpuoja trachėjomis, voragyviai trachėjomis ir plaučiais (smulkios erkutės – ir difuziškai pro kūno paviršių), vėžiagyviai – žiaunomis.
Kirmėlės – kūno paviršiumi ar žiaunomis (sėsliosios daugiašerės kirmėlės).

Posted in Kvėpavimas | Tagged | Comments Off